Virtuali realybė (VR) – vis labiau populiarėjanti technologija, kurią galima išbandyti ir kultūros srityje. Nors VR gali pasiūlyti unikalią ir įtraukiančią patirtį, ši technologija turi trūkumų. Šiame straipsnyje nagrinėsime VR privalumus ir trūkumus muziejuose bei pateiksime keletą patarimų, kurie padės suprasti, kur ir kada VR tampa nepamainomu sprendimu.
Kas yra VR ir kur jis naudojamas?
Virtuali realybė (VR) – tai kompiuteriu sukurta aplinkos simuliacija, leidžianti naudotojams tikroviškai su ja sąveikauti. Dėl šios priežasties VR yra labai populiari žaidimų industrijoje, pramogų sektoriuje, švietime, mokymuose ir kitose srityse.
Įprastai VR naudojama su prie kompiuterio prijungtais arba bevieliais virtualios realybės akiniais. Technologijoms tobulėjant, net didelės ir sudėtingos VR patirtys gali būti patiriamos nešiojamuose bevieliuose VR akiniuose, kuriuos yra daug patogiau naudoti nei laidines jų versijas. Yra įvairių būdų, kaip VR pritaikyti muziejuose ar panašiuose patirčių centruose, štai dažniausiai pasitaikantys naudojimo pavyzdžiai:
Pramogos. Nors žaidimai yra vienas populiariausių VR naudojimo būdų, VR neretai naudojamas ir kitokioms pramogoms, pavyzdžiui, atkurti tam tikrus įvykius, rekreacijai, trimačiam piešiniui kurti.
Švietimas. VR naudojama ir švietimo tikslais, pavyzdžiui, įvairioms simuliacijoms ar istorinėms vietovėms vaizduoti. Jei jūsų tikslas yra išmokyti tam tikrų, konkrečių procesų, VR mokymai gali tapti unikaliu ir veiksmingu būdu pasiekti rezultatų.
Pliusai ir minusai
Ši technologija muziejuose turi ir trūkumų. Vienas jų – patyrimo trukmė. Ar naudotojas turės pakankamai laiko jį išbandyti? Kaip tai paveiks bendrą muziejaus lankytojų srautą? Jei muziejuje lankosi gausios lankytojų grupės vienų VR akinių nepakaks. Dar vienas iš galimų pavojų – ne visos auditorijos gali suprasti virtualios realybės patirtį. Vyresnio amžiaus žmonėms ji gali atrodyti pernelyg sudėtinga ar pribloškianti. Klausimas, ar įtraukti VR į muziejų, priklauso ne tik nuo konkrečių poreikių, bet ir lankytojų.
Kada verta pritaikyti muziejuose
Keletas atvejų yra, kada VR pravartu naudoti muziejaus aplinkoje. VR galima naudoti virtualiai ekskursijai po egzistavusią istorinę vietovę arba tam, kad lankytojai galėtų susipažinti su ekspozicija taip, kaip to nebūtų įmanoma padaryti gyvai. Ji gali sudominti auditoriją, kurios įprastai nedomina tradiciniai muziejaus eksponatai. Geras pavyzdys – vaikai ir jaunimas, kurie dažnai mieliau renkasi interaktyvias patirtis, tad VR yra tinkamas pasirinkimas muziejams, norintiems sudominti šias amžiaus grupes.
Kai kurie muziejai jau pradėjo eksperimentuoti su VR. Britų muziejus sukūrė VR patirtį „Paskutinė vakarienė“. Ji leidžia lankytojams patekti į to paties pavadinimo Leonardo da Vinčio paveikslą. Kiti muziejai VR naudoja tam, kad perkeltų lankytojus į praeitį, pavyzdžiui, Nacionalinis afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejus Vašingtone turi VR patirtį, pavadintą „Rekonstrukcija: Antrasis pilietinis karas“. Valdovų rūmų muziejus yra šios srities pionierius Lietuvoje, kurio pirmoji VR patirtis sėkmingai veikia jau nuo 2017 m. Sulaukę didelės sėkmės ir teigiamų atsiliepimų jie neseniai pristatė dar vieną VR patirtį, demonstruojančią Vilniaus rūmų ir pilies istorinius pokyčius. Valdovų rūmai – ne vienintelis muziejus Lietuvoje, naudojantis VR įtraukti publiką. Pasvalio krašto muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir daugelis kitų muziejų naudoja 360° vaizdo įrašus ir VR akinius, kad sukurtų nepamirštamą WOW efektą.
Taigi, VR gali būti veiksminga švietimo priemonė, suteikianti lankytojams įtraukiančią ir nepamirštamą patirtį, kuri leidžia smagiai ir lengvai mokytis bei perprasti sudėtingas temas.