360 laipsnių vaizdo įrašai yra gana nauja technologija, leidžianti žiūrovams pasijusti taip, tarsi jie patys būtų vaizdo įraše. Ši technologija sutinkama vaizdo žaidimuose, virtualios realybės (VR) patirtyse ir net tradiciniuose internetiniuose puslapiuose. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kada 360° vaizdo įrašas gali padėti pasiekti muziejams jų tikslus, o kada verta pasvarstyti apie alternatyvius sprendimus.
Kas tie 360° vaizdo įrašai?
Pastaraisiais metais 360° vaizdo įrašai tampa vis populiaresni, ypač tarp įmonių ir rinkodaros specialistų. Kas gi yra 360° vaizdo įrašai?
360° vaizdo įrašai – tai vaizdo įrašų rūšis, kuri kuriama naudojant unikalias kameras, fiksuojančias sferinį vaizdą. Tai reiškia, kad žiūrovai gali matyti vaizdą visomis kryptimis – aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę ir net už savęs – tarsi patys stovėtų veiksmo viduryje. Žiūrėdami per suderinamąjį įrenginį, pavyzdžiui, virtualios realybės akinius, žiūrovai jaučiasi tarsi atsidūrę veiksmo centre.
Privalumai ir trūkumai
Vertinant privalumus, 360° vaizdo įrašai suteikia žiūrovams visapusiškai įtraukiančią patirtį. Tai gali būti ir amerikietiški kalneliai, ir XIX a. rūmai, ir nykstančio amato dirbtuvės. Tad lyginant su tradiciniu vaizdo formatu 360° formatas suteikia galimybę žiūrovui valdyti patirtį pasirenkant ir laisvai keičiant stebėjimo poziciją.
Kalbant apie trūkumus, visiškai patirti 360° reikalingi virtualios realybės (VR) akiniai. Jų neturint, galima naudoti kompiuterį ar liečiamąjį ekraną ir vaizdo įraše naviguoti tik liečiant ekraną. Žinoma, tokiu būdu neišnaudojamos visos 360° turinio patyrimo galimybės.
Kada naudoti muziejuose?
Vis dažniau 360° vaizdo įrašus muziejai renkasi siekdami lankytojams pasiūlyti įtraukiančias ir neužmirštamas patirtis. Šie įrašai gelbsti puikiai perteikti unikalios vietovės vaizdą ir atmosferą. Šis vaizdo tipas leidžia patekti į vietas, kuriose lankymas ribojamas, tai gali būti renginiai, vykstantys tik kartą per metus, tokiu būdu gali būti atkurti net istoriniai įvykiai, kurių kitaip vartotojas negalėtų pamatyti ir išgyventi (pavyzdžiui, mūšių scenos ar senųjų kultūrų kasdienis gyvenimas). Nepamirškite, kad 360° vaizdo įrašų nebūtina kurti, jei lankytojai tas vietas gali nesunkiai aplankyti patys!
Verta atsižvelgti į tai, kiek laiko potencialūs naudotojai gali skirti 360° patirčiai. Pavyzdžiui, jei lankytojai skuba, kadrai turi būti trumpi ir greiti – venkite ilgų, viskas viename vaizdo įrašų. Geriau suskirstykite juos pagal scenas arba vietoves.
Galiausiai apsvarstykite, kaip lankytojai peržiūrės 360° formato filmukus. Šiuos vaizdo įrašus galite paskelbti internete ir leisti lankytojams juos peržiūrėti namuose arba muziejuje įrengti peržiūros stoteles. Nors 360° formato turinį galima peržiūrėti su kompiuteriu ir telefonu, rekomenduojame juos išbandyti su VR akiniais – tai geriausias įrankis paveikiai patirčiai. Stacionarūs VR akiniai leidžia muziejams juos naudoti nuolat arba kaip mobilias instaliacijas, kurias galima perkelti į parodas, konferencijas ir bet kur kitur.
Pavyzdžiai
Kelios mūsų įgyvendintos patirtys:
- Tado Ivanausko zoologijos muziejus Lietuvoje naudoja 360° vaizdo įrašus ir VR akinius, kad parodytų lankytojams gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.
- Pasvalio krašto muziejus nusprendė atkurti istorinius Lietuvos partizaninio pasipriešinimo įvykius ir nufilmuoti mūšio sceną.
Abu šie projektai sulaukė didelio pasisekimo tiek tarp jaunų, tiek vyresnių lankytojų. Tinkamai parinkta 360° technologija gali tapti itin veiksminga priemone muziejaus turiniui perteikti, tačiau tik atsižvelgę į visus veiksnius muziejai gali užtikrinti, kad lankytojams suteiks teigiamą ir praturtinančią patirtį.